Kartais užtenka vieno tylo momento ryte arba sąmoningo kavos gėrimo, kad diena įgautų kitokią kokybę. Dalinuosi savo paprastais įpročiais, kurie padeda man jaustis labiau čia ir dabar.
Nieko nėra maloniau už akimirką, kai atidarau šaldytuvą ir pradedu kurti be jokio recepto. Šį kartą – apie tai, kaip vienas netikėtas derinys gali nustebinti ir suteikti naujų spalvų vakarui.
Yra knygų, kurios lieka su tavimi ilgai po to, kai užverti paskutinį puslapį. Jos tampa veidrodžiu arba langų į pasaulius, kurių niekada neaplankysi. Štai kelios, kurios pastaruoju metu mane lydėjo.
Kartais svarbiausia – tiesiog išeiti pro duris ir leisti kojoms pačioms pasirinkti kryptį. Be žemėlapio, be žingsnių skaičiavimo. Apie tai, ką atrandu tokiose klajonėse.
Ne visada reikia kalbėti ar rašyti. Kartais geriausias atsakymas – tyla. Kaip aš ją randu mieste, tarp žmonių ir savo minčių, ir kodėl ji man tokia svarbi.
Gyvenimas dažnai atrodo kaip nuolatinis judėjimas pirmyn. Aš sustoju. Stebiu. Užrašau tai, kas lieka tarp eilučių – mažus atradimus, netikėtus jausmus, paprastus dalykus, kurie staiga tampa svarbūs. Šis dienoraštis – tai mano būdas išlaikyti ryšį su savimi ir su pasauliu aplinkui. Jei ir tau patinka kartais sulėtinti žingsnį – kviečiu pabūti čia kartu.